Lietuviai gyvūnais rūpinasi ne mažiau nei savo vaikais, tai rodo atsirandantys nauji verslai. Įprastai auklės ar darželio paslaugos būdavo skirtos visai ne augintiniams, tačiau situacija keičiasi. Vis daugiau lietuvių atranda šią verslumo gyslelę, tiesa pajamos iš tokios veiklos gali ir nedžiuginti.
Vien įvedus į „Google“ paiešką galima rasti 28 gyvūnų viešbučius Lietuvoje. Tačiau kalbintieji gyvūnų mylėtojai – verslininkai, didžiulės konkurencijos kol kas dar nejaučia. Viena priežasčių – rizika.
„Konkurencija šiais metais nebuvo didesnė nei praeitais metais ir suprantame kodėl, suprantame kodėl žmonės vengia šio verslo. Nes jis rizikingas, neprognozuojamas, sezoniškas ir rizikų daug. Visgi gyvi padarai, su mažais vaikais mažesnė rizika nei su augintiniais.
Žmonių požiūris į augintinius yra jautresnis nei į vaikus. Mano paties vaikas stovykloje nosį susilaužė ir net nebuvo pranešta man – tai lyg normalu, o jei augintinis susižeidžia ar sunegaluoja, tai šeimininkus reikia įspėti tą pačią minutę. Būna, kad labai jautriai sureaguoja“, – pasakoja viešbučio „Barkvilio“ savininkė Daina Jarmalavičienė.
Kita priežastis dėl ko šis verslas nėra pats lengviausias – pajamos.
Siūlo papildomas paslaugas – darželis, gyvūnų stebėjimas 24/7
Gyvūnų viešbutį „Barkvilis“ valdanti Daina Jarmalavičienė paprieštarauja, jog katėms sunkiau viešbutyje nei šunims. Pasak jos, yra atvirkščiai – su jomis pradedama su tarti greičiau nei su šunimis, jam sunkiau atsipalaiduoti naujoje vietoje be šeimininkų.
Tačiau kalbant apie verslą, D. Jarmalavičienė pabrėžia sezoniškumo iššūkius. Dėl to tenka imtis papildomų paslaugų. Pasirodo, auklėmis bandė būti ir jie, tačiau susidūrė su žmonių nepatiklumu.
„Esame siūlę ne vienam, tiesa pasakius, neatsirado norinčių. Tiesiog žmonės mieliau paliko viešbutyje, negu kad mes būtume atvažiavę pavedžioti šunį, pamaitinti katę. Nelabai nori palikti svetimiems žmonėms raktus. Įsivaizduoju, kad ne vien verslai tokie galėtų būti, bet ir individuali veikla. Kai iš lūpų į lūpas sklinda, kad tu patikimas žmogus ir tave galima įsileisti ir tu augintinį gerai prižiūri, tik tokiu būdu veiklą pavyks plėtoti. Bet vystyti kaip verslą ir samdyti įmonės darbuotojus – sunkiai“, – mano pašnekovė.
Pasak jos, norint tokia veikla pelningai verstis visus metus, reikėtų kasdien bent 7 augintinius aplankyti. Tačiau visus apvažiuojant didėja ir išlaidos, o tai paveiktų ir paslaugos kainą. Tiesa neatmetama, kad ateityje šią paslaugą bus vėl bandoma siūlyti, nes kitaip nebus įmanoma išsilaikyti.
„Turint gyvūnų viešbutį reikia turėti didelį paslaugų asortimentą norint išsilaikyti. Verslas nėra nei pelningas, nei kažkuo labai ypatingas, reikia jį užsiauginti ir būtent tokiomis paslaugomis“, – sako ji.
Dėl to dar viena siūloma gyvūnams paslauga – dienos centras arba kitaip – darželis.
„Galima atvežti jaunus šuniukus, kurie dar yra nepratę prie išėjimo laukan atlikti savo reikalus. Taip pat jauni šuniukai atvežami tam, kad socializuotųsi su kitais. Atvežami labai aktyvūs šunys, kuriuos reikia „iškrauti“. Būtent ne sezono metu populiariname šią veiklą.
Į dienos centrą tik vienas kitas atveža katę. Pastebime, šunų šeimininkai labiau informuoti, labiau pasikaustę žiniomis, dėl kačių dažniausias požiūris, kad tai – naminis gyvūnas“, – teigia D. Jarmalavičienė.
Be to, už papildomą mokestį gyvūnams gali užsakyti ir papildomas paslaugas viešbutyje. Pavyzdžiui, kasdienį šukavimą, nagų kirpimą, taksi. Bet turbūt įdomiausia – augintinio stebėjimas. Parai ši paslauga kainuoja 2 eurus, kamera pastatoma virš kambariuko, klientui nusiunčiami prisijungimo duomenys ir jis visą parą gali savo mobiliajame telefone stebėti augintinį. Pamačius, kad kas ne taip, iš karto rašyti.
Pavyzdžiui pamato, kad paklotėlis ne ten padėtas. Įvairiausių komentarų sulaukiame: ar vandens per mažai, ar maisto dozę padidinti. Patys stebi ir gali pakomentuoti. Tai tarsi papildomas patarnavimas ,dėl to kaina ir mokama.
Norinčių šios paslaugos yra daugiau nei mes turime kamerų. Tai nėra kabinėjimasis prie personalo, bet atrodo žinai kaip geriau. Tuomet, kai padarai kaip prašo, patys šeimininkai pamato, kad šuo tiesiog kitoje vietoje elgiasi kitaip.
Būna visko. Atveža aliejuką, kad šunį masažuotume, žiūri ar gerai tai darome, klausia ar vanduo įpiltas. Būna mato per kamerą, kad nėra, o ten metalinis dubenėlis ir dėl to tiesiog nesimato. Tada prie kameros piršteliu pateliūskuoji, gauni atsiprašymą. Yra kurioziškų situacijų per tas kameras – susivėlė paklotas, prašome išlyginti, sakau, kad šuo dūksta ir neįmanoma išlyginti, nes tik patiesiu, šuo sukdamasis aplink mane visą kilimėlį iš naujo sutaršo. Tai jie per kameras mato ir atsiprašo“, – istorijomis pasidalina D. Jarmalavičienė.
Kainas nustatė pasižvalgę aplink
Viešbutyje „Barkvilis“ yra 9 kambariai šunims, 5 katėms. Šunims nakvynės kaina taikoma priklausomai nuo jų svorio, sezono meto ir praleistų naktų skaičiaus. Kuo daugiau naktį praleidžiama – tuo kaina mažesnė. Pavyzdžiui, ne sezono metu 1 nakvynės kaina šunims – 15 Eur, tačiau praleidžiant 15 ir daugiau naktų, mažesniems šunims taikoma 10 Eur už naktį kainą, didesniems – 11 Eur. Sezono metu kainos didesnės 2–3 Eur.
Katėms viena nakvynė ne sezono metu kainuoja 10 Eur, o sezono –12 Eur. Paliekant augintinį 8 naktims ir daugiau – kaina 2 Eur mažesnė.
Be visa ko, priimami ir triušiai, žiurkėnai, vėžliai, paukščiukai, jūrų kiaulytės bei kiti smulkūs naminiai gyvūnai. Jiems viešbutis kainuos apie 5–4 Eur už naktį.
Darželio kaina priklauso nuo praleisto laiko. Pavyzdžiui, viena valanda kainuoja 6 Eur, o 7–10 val. – 15 Eur.
D. Jarmalavičienė mano, kad šių paslaugų kainos įvedus eurą ūgtelėjo, tačiau šiais metais, lyginant su praeitais, jos išliko stabilios.
„Nustatant kainą domėjomės konkurentų kainomis, o taip pat, skaičiavome, kad išsilaikytume. Pas mus kaštai ženkliai didesni, nes yra 2 žmonės personalo nuolat dirbantys, taip pat patalpos nuomojamos ir ne kokiame miške, o visgi prie pat miesto. Tai kainuoja ir pasiskaičiavus tokios kainos išėjo.
Norime nuo rugsėjo naują viešbutį statyti, didesnį ir, kad sąlygos tinkamesnės būtų. Dabar esame įsikūrę 2 aukšte. Gyvūnai nenukenčia, bet darbuotojai turi per daug papildomo darbo vien dėl to, kad patalpos nėra tam pritaikytos. Tai patalpos giriamos, bet ne praktiškos.
Ir tikrai tam reikės paskolos, nes iš uždirbtų lėšų to neįmanoma padaryti. Žiūrėsime galimybes, ar įmanoma verslo lengvatas gauti, nes dar naujokai rinkoje esame, maža įmonė“, – svarstė pašnekovė.
Ji taip pat turi patarimą – tokį verslą geriau palikti verslininkams, bet nesiimti patiems gyvūnų mylėtojams.
„Vasarą lengva susižvejoti klientų, tada sakyčiau imkitės to verslo, nes nors yra sudėtinga, bet priprasite, viskas bus gerai. Ko toliau tuo labiau matau, kad verslas ne kiekvienam ir tikrai nesiūlyčiau verslo imtis kačių ar šunų mylėtojams, jei jau imasi, tai tegu imasi verslininkai, kurie supranta, kaip daryti verslą, o samdytų mylėtojus kaip darbuotojus. Pagrindinė priežastis, kodėl pas mus nėra gerų gyvūnų viešbučių, vien dėl to, kad juos kuria tie mylėtojai.
Tada nelabai teisingas požiūris į verslą. Tai reikalauja daug lėšų ir reikia gerai apgalvoti, kaip tobulas sąlygas gyvūnams padaryti“, – atskleidžia „Barkvilio“ vadovė.
Šaltinis – portalas tv3.lt